priimtinis

1 priimtìnis, -ė adj. (2) 1. istor. paimamas iš kitur, nuomojamas: Ėmus valstiečių naudojamą žemę skirstyti į sodybinę ir priimtinę, XVII a. atsirado činšinės žemės sąvoka MLTEI328. 2. priimamas iš kitų prižiūrėti, pasaugoti: Sekminėse pirmiausia prirėdėm priimtinès karves Vlk. 3. L10 kuris priimtas, įsūnytas: Gėdą daro tėvui savo ..., kurio yra sūnumi priimtiniu SPI378. Tampam sūnais priimtiniais Gmž. 4. kuris priima, įsūnija: Vadinas ... visų krikščionių ... tėvu priimtiniu, kuris priėmė mus už sūnus DK29.